diplomatija

diplomatija statusas T sritis Politika apibrėžtis Tarpvalstybinis bendravimas, kurio metu dėl valstybių santykių reikalų derasi oficialūs pareigūnai. Viena svarbiausių valstybės užsienio politikos tikslų įgyvendinimo priemonių. Kiekviena valstybė turi specialią diplomatinę tarnybą, jai vadovauja užsienio reikalų ministras (dėl to neformaliai dažnai vadinamas diplomatijos šefu); ją sudaro hierarchiškai organizuoti įvairių rangų – nuo aukščiausio – ambasadoriaus – iki žemiausio – atašė – valstybės tarnautojai. Ilgai laikyta išskirtine valstybės tarnybos dalimi, be jos buvo neįsivaizduojamas valstybių bendravimas ir bendradarbiavimas. Neretai terminas vartojamas ir siauresne prasme, norint pabrėžti, kad diplomatija – aukšto lygio derybos, tikras derybų menas. Pastaruoju metu jos išskirtinumas nebe toks ryškus, nes dėl šiuolaikinių technologijų ir tobulesnių ryšių atsirado daugiau galimybių tiek oficialiems valstybių ir vyriausybių vadovams, tiek eiliniams piliečiams bendrauti tiesiogiai, be diplomatinių tarpininkų. atitikmenys: angl. diplomacy